
Rugpjūčio 15-17 dienomis (stipriai atsilikęs esu su įvykiais bloge) apsilankėme Palau Sibu saloje, esančioje pietinėje Malaizijos dalyje.
Tai buvo pirmas apsilankymas Malaizijoje. Singapūrą ir Malaiziją jungia pora tiltų, nutiesti per valstybes skiriančią upę. Singapūro pusėje - tvarkinga, švaru, o Malaizijos - mažytis chaosas ir betvarkė.
Miestas, į kurį patenkama - Johor Bahru. Ne toks jau mažas - turi 900 tūkst. gyventojų ir yra ketvirtas pagal populiarumą Malaizijoje, tačiau jo pamatyti taip ir neteko - tiesiog tarpinė stotelė. Gal valandą trunka nukakti iki Singapūro sienos ir dar kokią valandą susitvarkyti visas pasienio procedūras. Ir prašau - esi Malaizijoje. :) Iš viso jau trys tokie antspaudai mano pase yra.

Maždaug pora valandų užtrunka kelionė iki nedidelio kaimelio, iš kurio kateris per pusvalandį nugabena į Palau Sibu (malajų kalba: palau - sala).


Sibu yra ganėtinai maža sala - 1 km pločio ir 6 km ilgio, o nemažą jos dalį užima įvairios uolos ir džiunglės. Pietinėje dalyje yra mažytis žvejų kaimelis, neturintis net 100 žmonių populiacijos.

Saloje yra tik koks keletas poilsiaviečių (nuotraukoje - ne mūsų). Įdomiausia dalis, kad bent jau mūsų poilsiavietėje dauguma darbuotojų buvo britai.. Žmonės savo malonumui pasirinko tokį darbą ir atrodo, jog dėl to jie yra laimingi.
Kai esi saloje, tai nelabai turi iš ko rinktis. Maisto bei gėrimų kainos yra atitinkamai užkeltos, o ir pasirinkimas siauras. Vien jau dėl to nerekomenduočiau vykti į tokią privatizuotą salą.. Didesnėje ir konkurencija didesnė, ir pasirinkimas platesnis. Žinoma, jei norisi pasyvaus poilsio - toks variantas gali būti neblogas, tačiau ir kaina atitinkama.

Nuotrauka padaryta, kai bandėme iš vienos salos pusės džiunglių takeliu pereiti į kitą. Prisižiūri visokių Robinzonų, tai ir tikiesi, kad čia gyvatės šliaužioja bei vorai ant medžių tupi. Iš tikro - nifiga. Nyku ir tuščia. Gal pora drugelių teko matyti, nu ir kokį vieną kitą paukštį girdėti (ne matyti).. Ai, dar skruzdėlyčių buvo - nevalia jų pamiršti! Tačiau vienas dalykas patiko - kokosų palmės. Pilna kokosų ir valgyti jų niekas netrukdo.

Čia matosi keletas nukritusių kokosų prie mūsų namelių. Baisu ir pagalvoti, kas būtų, jei ant galvos užkristų.. :) Tikimybė gal ir nėra labai didelė, bet.. Patys kokosai turi gana storą (keletos cm storumo) “kailiuką”, kurio be specialaus įrankio nenulupsi. Du matyti: mečetė arba toks smailus geležinis kuolas. Į jį įsmeigiamas kokoso riešutas, ir pasukamas į šoną. Tada vėl smeigiamas ir vėl pasukamas. Ir tai kartojama tol, kol tą kailį pavykstą nulupti.. Na o viduje tas kokoso riešutas, kurį ir Maximoje nusipirkti galima. :) Tik skonį sunku lyginti.. Bet turbūt skonio prideda ir tai, kad gamtoje esi (čia visada viskas skaniau) ir dar taip egzotiškai pats atsidarai jį.

Už nakvynę reikėjo mokėti po 45 ringitus (arba ~19 Singapūro dolerių, arba ~32 litus). Maisto kainos ir buvo gal dvigubai didesnės nei įprasta. Galima rasti tikrai pigesnį poilsį Malaizijoje.. Čia Azija - čia pigu, tad dėl to skaudėjo širdį truputį..


Jei kam nors atrodo, kad yra faina gulėti ant smėliuko ar maudytis jūroje, tai turiu nuvilti. Visų pirma, smėlyje yra sand flies - kažkokios blusos, kurios yra labai mažytės, tačiau nuo jų įkandimo ištinsta oda. Kiek supratau, jos tik šiame regione yra paplitusios, pvz.: pietiniame Tailande tokio diskomforto nėra (tikiuosi neklystu). Vanduo labai sūrus, tad geriau neparagauti jo. Ir po maudynių lieka nemalonus jausmas ant kūno dėl visų tų druskų (apie plaukus net nekalbu). Galiausiai - vandenyje yra kažkokie gyviai (neišsiaiškinom tiksliai kas, medūzos gal kokios mažytės?).. Nieko nematai ir po įkandimo nieko nelieka, tačiau jauti tokį labai nemalonų niežėjimą, tad sunku ilgai išbūti vandenyje ir norisi ant kranto. Kaip kad kiti sako: tiesiog priprask prie to. Nuo smėlio blusų nors yra tepaliukas, kuris apsaugo, o nuo to vaistų nėra. Ir šiaip saulė čia stiproka, reikia nuolat saulės kremą naudoti ir stengtis nenudegti.. Tikrai nelabai jau komfortabilu būti TOKIAME paplūdymyje.. ;]


Nepaisant šių trūkumų, gana malonus jausmas atitrūkti nuo žmonių ir pabūti kažkur nuošaliau gamtoje.. :) Antroje nuotraukoje matosi tokia maža skylutė centre - į ja krabas mažytis įsirausęs yra.. Jų gana nemažai čia ropinėja, ypač naktimis. Taip pat ir atoslūgis naktį vyksta - ganėtinai įdomus reiškinys. :)





Keletas gražesnių foto. :)

Pats didžiausias krabas, kurį mačiau, užstrigęs tarp dviejų uolų.. ;] Didesnio nemačiau ir keista, kad pasisekė būtent šį užfiksuoti. Kiti matyti krabiukai neturėjo kieto kiauto ir buvo bespalviai.. O šis - didelis ir storas. :]

Vaizdas, grįžus į žemyninė dalį.. :) Nors ir nemažai minusų sugebėjau rasti, nors ir gan brangu, bet visai pasiilgsiu šios vietos (tik rašydamas įrašą tai suvokiau). Turbūt pats išsamiausias tokio pobūdžio mano įrašas - dažniausiai apsiriboju tik trumpais komentarais gi. :)