wapdream.com/blog

Pasistengsiu išskirti pagrindinius faktus apie šią šalį.

Geografija

Singapūras yra miestas-valstybė pietryčių Azijos regione, į pietus nuo Malaizijos (abi šalis skiria Singapūro upė). Tai pati piečiausia Azijos vieta - vos 150 km nuo pusiaujo. Plotas - ~700 kvadratinių kilometrų.

Istorija

Prieš atrandant šią salą britams, tai buvo paprastas malajų žvėjų kaimelis. XIX a. pradžioje Didžioji Britanija čia įkūrė savo koloniją, kurioje veikė strategiškai patogus prekybos uostas. Šis miestas vis augo ir tapo pačiu svarbiausiu britų ekonominiu ir kariniu centru pietryčių Azijoje. Antrojo Pasaulinio karo metu jis buvo trumpam okupuotas japonų ir tai vadinama didžiausiu britų pralaimėjimu.

Šiek tiek vėliau susikūrė Malaizijos valstybė, kurios sudėtyje iš pradžių buvo Singapūras, tačiau po poros metų jis įgavo nepriklausomybę. Nacionalinė Singapūro diena - 1965 metų rupjūčio 9. Tokia būtų trumpa šios valstybės istorija. Akivaizdu, kad britai padarė didžiulę įtaką ir ji, mano manymu, yra labai teigiama.

Valstybės pavadinimas kilęs iš malajų žodžių singa (lion) ir pura (city).

Politika

Singapūras yra demokratinė parlamentinė respublika (kaip ir Lietuva). Dabartinis prezidentas - indas Sellapan Ramanathan.

Populiacija

Čia gyvena ~4,6 mln. žmonių ir tai yra trečia pagal populiacijos tankumą valstybė pasaulyje (po Monako ir Makau). 75% populiacijos sudaro kinai, 13% - malajai, 9% - indai ir tik ~1% sudaro baltaodžiai.

Klimatas

Singapūras priklauso tropinio klimato zonai. Visus metus čia būna karšta bei drėgna (vidutinė drėgme - 84%). Vidutinė dienos temperatūra būna ~30-31 laipsnis Celsijaus, o vidutinė nakties - 23-25 laipsniai. Ir taip visus metus kiekvieną mėnesį. Skiriasi tik tuo, kad žiemą iškrenta daugiau kritulių nei vasarą. Visų laikų pati šalčiausia temperatūra - ~19 laipsnių.

Religija

Vienas iš ryškiausių šios valstybės bruožų yra tas, kad čia darniai sutaria įvairių religijų ir kultūrų žmonės. Populiariausia religija - budizmas, tačiau daug ir krikščionių, musulmonų bei kitų religijų atsotvų.

Kalbos

Net keturios kalbos yra laikomos valstybinėmis - anglų, mandarinų (kinų), malajų ir tamilų (indų). Kiekvienas Singapūro pilietis dažniausiai moka dvi kalbas: anglų ir priklausančią jo etninei grupei.

Nanyang Technological University (NTU) yra 16 bendrabučių (halls). Norinčių čia gyventi yra labai daug, nes patogu (netoli akademiniai pastatai), o ir pigu. Už mėnesio nuomą moku 160 singapūriškų dolerių, o tai yra ~265 litai. Ir tai yra tikrai pakankamai pigu, ypač kai palyginu su bendrabučiais UK, kur teko mokėti ~1350 litų (dabartiniu kursu).

Gyvenu Hall 14 aš. :) Įdomu tai, kad kiekvienas Hall turi kažką savo - renginius, užsiėmimus, sporto komandas (šiandien, beje, krepšinio komandos atranka).

Gyvenimo sąlygomis nesiskundžiu, nors labai trūksta kriauklės.. Didelis privalumas, kai turi ją kambaryje. Ir čia nėra tokio dalyko kaip virtuvės (na yra kažkur mikrobangų krosnelė ir dar kažkas, bet nėra net šaldytuvo, tai kokia čia nauda iš to). Visi studentai valgo valgyklose, kurios yra praktiškai prie kiekvieno bendrabučio, o dar pora yra ir akademiniuose pastatuose. Maistas tikrai ganėtinai pigus ir pasirinkimas labai didelis, bet.. ne toks jau ir skanus. :) Bent jau ne visur..

Štai mano kambarys. :) Gyvenama čia dviese, tačiau savo kambarioko taip ir nesulaukiau dar.. Neturėčiau gyventi vienas, tad anksčiau ar vėliau kažkas vis tiek atvyks.. Ir įdomu KAS.. :)) Man priklauso kairė kambario pusė.. :) Gaila, bet kondicionierių nėra kambariuose (yra tik dviejuose bendrabučiuose, bet nedavė jų).

Vaizdas pro langą. :) Ten tolumoje yra aptverta teritorija su ženklu DANGER, nors neaišku, ką ten tokio pavojingo galima sutikti. Tiesa, vieną vakarą matėme ten besiganantį baltą šerniuką.

Vaizdas pro kambario duris. Pats išplanavimas čia įdomus, nors gal ir nesimato aiškiai. Kiekvienas bendrabutis turi savo poilsio (lounge) kambarius bei skalbyklas (laundry), kurios yra nemokamos. :)

Kitame įraše aprašysiu patį Singapūrą. :) Universiteto nuotraukų kolkas neturiu, tad reikės kokį sykį išeiti pafotkinti.

Šiek tiek atsilieku nuo grafiko, tad reikia į vėžes grįžti. :) Singapūre esu jau tris savaites ir per tą laiką nieko apie jį ir neparašiau bloge. Apie viską nuo pradžių.. :)

Pirmoji mano fotkė Singapūre. Bestovint eilėje prie pasų kontrolės.

Pirmas vaizdas išėjus iš oro uosto.

Pirmieji Singapūro doleriai mano rankose. :) Vienas doleris yra lygus maždaug 1,65 lito. Kursas daugmaž stabiliai laikosi, gal keletą tik centų pabrango nuo metų pradžios.

Beje, jei kas atidžiau pažiūrėjo į antrąją fotkę, turėjo pastebėti užrašą - National Day 2008. Singapūras rupjūčio 9-ąją šventė savo 43-iąsias metines. Fejerverkai, paradas, lėktuvų pasirodymas ir pan. Kultūringai singapūriečiai paminėjo šią nacionalinę šventę.. :) Fotkių iš ten, deja, neturiu, nes kažkaip nepatogu būtų imtis fotoaparatą ten, kur tiek daug žmonių..

Keletas vaizdų, padaryti važiuojant traukinuku į universitetą iš oro uosto. Viskas žalia, tvarkinga, modernu. :) Ir gana nemažai statybų dar tebevyksta, kaip kad matosi paskutinėje fotkėje.. Vis dar yra žemės, kur plėstis.. ;]

Tos trys savaitės gana greitai čia prabėgo, dar gal ir ne visiškai apsipratau, tačiau didesnių keblumų kaip ir nebėra.. Net ir karštis tiek nebesijaučia, dėl ko labai džiaugiuosi. :) Pats universitetas tikrai aukšto lygio, paskaitose sunkiau gerokai nei tikėjausi, nors prapulti neturėčiau. Miestas ir puikiai atrodo, patogus gyventi. :) Apie viską išsamiau parašysiu, kiek vėliau. :)

Šiek tiek įspūdžių apie tai, kas netilpo į prieš tai rašytus įrašus.. :)

Tokių namelių dvasioms galima rasti labai daug ir tokiose vietose, kur nelabai jų tikiesi - ant namų stogų, visokiuose skersgatviuose ir pan. Fanta dvasioms - pats geriausias gėrimas.

Apsilankėme MBK - viename iš didžiausių Bankoko prekybos centrų. Nieko labai ten egzotiško nepavyks turbūt rasti, bet galima rasti įvairių pramogų, skaniai pavalgyti ar apsipirkti.

Čia net McDonaldo žmogeliukas rodo tau pagarbą.. Tailandiečiai labai dažnai atlieka tokį gestą ir tai kartais sutrikdo šiek tiek, pvz.: paprastame supermarkete kažko nusipirkus ir sumokėjus, kasininkė taip padarė. Įsivaizduojate taip tarkime Lietuvoje? Šaunu, jei nusišypso ar pasisvekina (bet to pilnai ir pakanka). Tailande visa aptarnavimo kultūra labai aukšto lygio ir tai jaučiasi visur. Baltasis ten yra Dievas, turintis pinigų.

Taip skaniai pavyko pavalgyti ten. :) Tad jei kada būsite MBK, užsukite į šeštąjį aukštą. Bijau pameluoti, bet man atrodo, kad už viską nesumokėjau net 10 litų. Pigu juk, ar ne?

Nuotraukos iš populiariausios turistų gatvės Khao San. Nieko ten ypatingo nėra - eilinė prekyvietė.. Ir ta gatvelė ganėtinai trumpa, gal poros šimtų metrų ilgumo.

Hmm, toks įdomus daiktas.. Gal kam reikia?

Būtent ten pavyko atrasti Lietuvos vėliavėlę. Kai atrandi kažką tokioje prekyvietėje už daugiau nei 8 tūkst. kilometrų nuo gimtinės, apima geras jausmas ir savaime kyla noras nusipirkti tai. :)

Tailando karalius Rama IX. Šis žmogus yra laaaabai garbinamas Tailande.. Vos ne kiekvienoje parduotuvėje, kavinėje ar kur kitur galima rasti jo nuotrauką garbingoje vietoje (toks pastebėjimas, kad nesvarbu kokio amžiaus jis toje nuotraukoje). Įdomu tai, kad jis savo pragyvenimui neima nė cento iš valstybės biudžeto (pataisykite, jei klystu), o pats savo uždirbtus pinigus skiria Tailandui. Taip pat jis yra ilgiausiai šiuo metu valdantis žmogus pasaulyje.. Long live the King.

:) Įdomiausia tai, kad visa tai pavyko pamatyti gana keistomis aplinkybėmis - neplanavome to. Tiesiog vaikštant Khao San priėjo tuk-tuk driver’is ir pasisiūlė aprodyti keletą vietinių kultūrinių įžymybių. Ir už labai pigią kainą - vos po 5 batus už kelionę prašė (35 lietuviškus centus). Žinoma, kažkas už to turėjo slypėti.. Esmė ta, kad jie dažnai veža turistus į įvairias kostiumų ar juvelyrinių dirbinių parduotuves ir už tai iš parduotuvių savininkų gauna kuponus degalams (kiek supratau, 5 litrams, o tai gan nemažai). Tad tikriausiai tam žmogeliui labai degalų prireikė, kad jau pasiūlė mums tokią pigią kelionę.

Tačiau parduotuvių savininkai ir neduoda tų kuponų už bet kokius turistus - turistai turi rimtai atrodyti, būti potencialūs klientai.. Kadangi akivaizdu, jog nenorėjome nieko pirkti, tai mūsų vairuotojas prašė suvaidinti, kad domimės, renkamės ir kaip nors išsisukti. Štai kaip veikia sistema.. :) Deja, mūsų vaidybos sugebėjimai ne itin aukšto lygio, tad pirmoje parduotuvėje ir nepavyko suvaidinti rimtų klientų. Bandėme laimę antroje (kažkaip gaila to vairuotojo buvo - nuoširdus atrodė). Nuvažiavome į kostiumų parduotuvę ir ten sutikome gana įdomų jos savininką. Nors nieko ir nežadėjome pirkti, bet susidomėjome rimčiau - už ~400 litų galima gauti rankų darbų kostiumą (pilnas komplektas: švarkas, kelnės, marškiniai, kaklaraištis). Kiek matėme - tiek medžiaga, tiek kokybė yra labai aukšto lygio. Ar gi tai nėra pigu? Jei kam reikia rimto kostiumo, pirmyn į Tailandą. Jei kitą kartą vėl būsiu Bankoke, tai turbūt reikės nusipirkti jį - kostiumo vis tiek prireiks, o tokio kokybiško ir pigaus turbūt niekur nepavyks kitur gauti.. Deja, kadangi neplanavome tuo metu, tai ir nepirkome, o savininkui jau turbūt labai pabodo tokie klientai ir pavadino mus “honky ponky clients”.. Ech.. :) Bet ši kelionės dalis nors ir nebuvo labai linksma (visa vaidyba ir pan.), tačiau buvo gan įdomi..

Čia kitas tuk-tuk’as, kuriuo važiavome.. :) Beveik fokuse pavyko nufotkinti.. :) Beveik..

Apibendrinant: Bankokas man patiko, norėtųsi čia grįžti. :) Dar labiau norėtųsį į pietinį Tailandą, kur yra visi paplūdimiai.. :)

Kai tik pavyks, pasistengsiu aprašyti Singapūrą. Kuo toliau - tuo labiau man čia patinka. :)

Šiek tiek švietėjiškos informacijos jums.. :)

Jim Thompson – šilko karalius, garsiausias Tailando (o gal ir visos pietryčių Azijos) amerikietis. Dabar jis ten labai gerbiamas ir laikomas vos ne legenda.

Trumpa istorija apie jį būtų tokia: po Antrojo pasaulinio karo atvyko į Tailandą, susižavėjo šios šalies kultūra, žmonėmis ir pamatė didžiules verslo galimybes. Pasiliko Tailande bei pasistatė prabangius namus (kuriuose dabar ir yra jo muziejus). Būtent jis padėjo atgaivinti Tailando šilko pramonę ir šios šalies šilką padarė patrauklų tarptautinėje rinkoje. Jo vardu pavadinta Jim Thompson šilko kompanija veikia ir dabar. Išgyveno čia ~20 metų ir neaiškiomis aplinkybėmis dingo Malaizijoje.

Gidės (tik įkeliant foto pastebėjau, ką viena gidė daro kitai). Įėjimas į muziejų kainavo 100 batų (jei neklystu) ir visas turas trunka maždaug pusvalandį.

Prieš prasidedant turui padariau keletą foto sode.. Pačiame Jim Thompson name (išskyrus pirmą aukštą) fotkinti buvo draudžiama, tad ir nerizikavau.

Daug visokių senovinių dirbinių (seniausias ten matytas – 13 a. budos statula).

Jei atvirai, tai kažko labai ypatingo ten ir nepamačiau.. Tiesiog paprastas namas (tailandietiško-amerikietiško stiliaus, pasak gidės) gražios gamtos apsuptyje. Gal ir įdomu pamatyti bei sužinoti, tačiau iš esmės visas turas gan nuobodokas ir yra visiška turistinė atrakcija (dabar einam čia, o po to čia.. o tada ten ir šen..).

Kambariai name labai erdvūs - tai suteikia šiek tiek vėsos. Visas grindų ir lubų svoris laikosi ant tų ilgų rastų.

Mūsų turistinė grupelė su gide priešakyje. Būtent tuo momentu ir pasijutau tuo suvaržytu turistu, kurį visur vedžioja.. :) Daug geriau pačiam viską planuotis ir vykti, kur pats nori.

Dar vieną įrašą apie Bankoką išspausiu ir tai turbūt bus viskas, ką pavyko pamatyti per tas keturias dienas.. :)

Tailandas pats save pristato kaip šypsenų šalį ir čia kiek pabuvus tuo nesuabejoji – jų šypsenos atrodo nuoširdžios ir šiltos. Nors jų gyvenimas ir nepanašus į rožinį, tačiau atrodo, kad jie yra tikrai laimingi. Pagarba jiems už tai ir vien dėl to norisi ten grįžti! ;]

Dauguma šių foto buvo padarytos maždaug per kelioliką minučių važiuojant tuk-tuku, kuris tikrai nejuda stabiliai.. Gaila, bet dėl to fotografuojant sunku buvo fokusuoti ar juo labiau - parinkti kompoziciją geresnę (o čia būtų galima padaryti nuostabių nuotraukų).. :/ Čia esančios foto – šiek tiek pataisytos kompiuterio pagalba..

Beje, pastebėjau, kad gan aktyviai buvo skaitomi mano paskutiniai įrašai – malonu tai matyti. :)

Tęsiu savo pasakojimą apie Bankoką. Nors šis turgus yra ganėtinai nedidelis ir užima tik keliolikos hektarų plotą, tačiau jame galima rasti apie 15 tūkst. prekystalių ir kasdien čia apsilanko po 200 tūkst. žmonių, kurie išleidžia po 30 mln. batų (~1,5 mln. litų). Turgus įdomus tuo, kad čia yra ganėtinai normalu nusiderėti kainą porą-trejetą kartų. :)

Nemaža dalis turgaus yra po stogu ir tokiais siaurais koridoriukais reikia klaidžioti po jį..

Mums turbūt įdomiausia buvo ieškoti maisto bei gėrimo prekystalių ir paragauti ko nors. Taip gavosi, kad ne apsipirkinėti ten nuėjom, o pavalgyti ir į žmones pasidairyti.. :)

Gal kam kokio firminio diržo? Truputį pasiderėję nesumokėsit net 10 litų.. :) O gal laikrodžio? Drabužių ir firminių pilnaa.. :)

Turgaus pramogos. Pačiame mieste gan dažnai į akis patenka išmaldos prašantys žmonės.. Nors Bankoke ir pilna prabangių viešbučių, gerų automobilių, modernių prekybos centrų ir pan., tačiau skurdo ten per akis. Labai dažnai teko pastebėti, kaip išmaldos prašoma su kūdikiu rankose – taip turbūt labiau širdis suminkštinti siekiama. Turguje galima pamatyti grojančių ar dainuojančių aklųjų, apdegusių žmonių. Ne patys maloniausi vaizdai.

Kaip ir gatvėse, taip ir turguje daug kur gamina maistą. Vienoje iš tokių “kavinių” pavalgėme noodles sriubos su vištiena (kaip išversti? ilgų makaronų? :)). Tikrai skanu ir pigu buvo.

Labai daug visokių meno dirbinių.. Jei kas kolekcionuoja, tai tikrai ras ką nors ir už priimtiną tikrai kainą.. Man ypač patiko tie paveikslai paskutiniai.. :) Beje, ten gana populiarūs daiktai su Bob Marley.. :)

Vietiniai skanumynai. :) Ten viršuje esančių žiogų (ar panašių į juos) paragavome. Skonis kaip sukepusios “sėmkos” – prie alaus nusiperki ir valgai.. ;] Nieko bjauraus, kitą sykį didesnį būtų įdomu paragauti.

Jau grįžtant į viešbutį sutikome dramblį.. Eini sau gatve ir iš kokio skersgatvio dramblys išlenda.. Vaizdelis neblogas.. :) Nors Bankoke uždrausta laikyti dramblius, bet sutikome tris (visus naktį). Dar paskutinę naktį matėme porą žiurkių gatvėse lakstančių bei keletą tarakonų (dideeli, kokių 6-7 cm ilgio).. Vieną sutraiškiau! :))) Kai ten dieną naktį gamina maista gatvėse, tai nestebina tokie veikėjai..

Dar porą įrašų apie Bankoką turėčiau padaryti.. Šiuo metu jau Singapūre esu, savo bendrabučio, kuris labiau panašus į kurortinių viešbutuką, kambaryje.. Čia viskas švaru ir tiesiog – kitaip.. :) Apie Singapūrą bus vėliau, norisi viską iš eilės aprašyti, kad nepasimesčiau.. :)

Vienas pirmųjų vaizdų, padarytas važiuojant taksi iš oro uosto į viešbutį.

Tailando valiuta – batai. 1 batas yra lygus maždaug 7 lietuviškiems centams. Už taksi sumokėjom maždaug 400 batų iš viso, o kelionė buvo gan netrumpa – gi Bankokas laaabai didelis. Per paskutinį surašymą jame buvo ~8 mln. žmonių, bet manoma, kad dabar jų yra dvigubai daugiau.

Atvykome į Sukhumvit Rd ir tuo metu buvo ~6 h ryto, o į viešbutį check-in turėjo būti 12 h. Tad kelias valandas pavaikščiojom įvairiomis gatvelėmis, pavalgėme, rinkome pirmuosius įspūdžius. :)

Bankoke viskas kitaip.. ;] Ypač įstrigo kvapai – gatvelėse gamina maistą, tad toks aromatas sklando ore.. Sunku jį aprašyti.. ;] Aplink pilna visokių šiukšlių, tvarkos ne ypatingai daug. :] Žmonės kitokie. Viskas kitaip nei esi įpratęs, tad pirmieji įspūdžiai gana stiprūs. :)

Paskutinėje foto kairėje matosi tokia mini šventykla. Ir tokių galima rasti visur gatvėse prie viešbučių, restoranų, net supermarketuose. Šalia būna pridėta smilkalų, maisto, gėrimų - coca-cola skardinių ar pan. :) Pilnų, žinoma.. Dievams, ko gero. Tikintys žmonės tajai. :)

Iš arčiau.. Galima įžiūrėti geltona-žalia-raudona.. ;] Dažnai akys pastebi tokią spalvų kompoziciją ten.. ;] Foto nelabai ypatingos - kai visur skubi, viskas įdomu, tai nelabai kreipi dėmesį, ar gera foto gausis.. Fotkini ir tiek.. Svarbu užfiksuoti tuo momentu būna.. Jei būčiau ten ilgiau, gal kruopščiau fotkinti pavyktų. :)

Kvapas geeras iš ten sklinda.. :) Čia nors simboliškai uždengta, buvo ir atvirų tokių šulinių. Įkrenti ir sėdi laimingas.. :)

Taip gamino maisto neįšdrįsom dar ragauti, bet vėliau reikės pabandyti būtinai. :)

Bankoookas.. :)

Visur pilna kontrastų. Vaikštome kažkokios neaiškiomis gatvelėmis, o virš akių prabangūs dangoraižiai stūkso. Kontrastų tarp skurdo ir prabangos ten tikrai daug.

Tuk-tukas – vietinis transportas.. ;] Neišbandėm ir dar.

Keliavom su sky-train. Patogu ir greita. Gaila tik, kad palyginus nedidelėje Bankoko dalyje tai veikia.

Bangkok – city of life!

Pirmąją dieną pasibastėme gatvėmis, išbandėme tajų maistą (užsisakėme kario, bet buvo toks aštrus, kad net vienas šaukštas dar ilgai degino burną).. Įspūdžių tikrai pakako.. Kitą dieną aplankėme didžiausią pasaulyje Chatuchak turgų – aprašysiu vėliau tai. :) Dabar planuojame traukti į labiausiai turistų pamėgtą Khao San gatvę, dar vadinama vartais į pietryčių Aziją.. Įdomu ką ten galima rasti.. :)

Sveiki mieli bičiuliai. :) Galvojau, kad kai turėsiu progą parašyti, jau taip rašyysiu, kad maža nepasirodys.. Tačiau visko tiek daug, tad sunku už kažko užsikabinti.. ;] Aišku, logiškiausia būtų aprašyti viską nuo pradžių, bet vienus įspūdžius užgožia kiti.. Jei skrisdamas galvojau, kad reikės aprašyti šį ilgą skrydį, tai dabar visa tai atrodo neverta dėmesio.. :] Viskas taip reliatyvu!

Virš Vilniaus oro uosto, skrendant į Kijevą.

Primenu, kad skridau su dar vienu lietuviu, kartu studijuosiančiu Singapūre – Tauru. :] Skridome su ukrainiečių kompanija Aerosvit. Laikas bėgo lėtokai, sunku rasti kažkokios veiklos dešimčiai valandų. Kažkokių problemų skrendant nebuvo.. ;] Davė pavalgyti (jėėė!), atsigerti ir šiaip rūpinosi, tad ko daugiau ir bereikia.. ;] Skrendant ir žiūrint pro langą tikrai buvo laiko susimąstyti koks gi didelis ir nuostabus šis pasaulis.

Nusileidome naktį, tad oro uostas buvo apytuštis. Neturėjome vizos, tad užsipildėm visa on arrival. Jai tereikia galiojančio paso, nuotraukos, adreso, kuriame planuojama apsistoti, ir planuojamo skrydžio į kitą šalį. Kaina – 1000 batų (~70 litų) ir viza galioja 15 dienų. Kadangi žmonių buvo mažai, tai viską praėjome gan greitai.. ;]

Prieš skrisdamas be galo daug skaitinėjau tiek apie Tailandą, tiek apie Singapūrą, tiek apie kitas pietryčių Azijos šalis. Gan drąsiai galiu teigti, kad kaip niekada nebuvęs ten žmogus, žinojau pakankamai daug. Ir buvo toks pastebėjimas, kad daug ten buvusių žmonių įsimena pirmąjį šilto oro gurkšnį, kuris pilnas visko. Prisidedu prie jų.. :) Reikia pačiam tai patirti, žodžiais nenupasakosi (kaip ir dar daug ko).

Dar prieš skrendant prisiskaičiau, kaip visi ten bando tave apsukti, nulupti pinigų ir pan.. Na nesakyčiau, kad taip jau baisu.. Daug skundų teko išgirsti, kad taksistai nenoriai įjungia taksometrus (taip pigiau), tačiau kitokių taksi ir neteko matyti. Aišku, tailandiečių įkyrumas iš pradžių šiek tiek nervina, bet vėliau kažkaip mažiau pastebi tai. Kažkaip ne į temą čia nuvažiavau, nemoku aš išlaikyti nuoseklumo.. ;] Kitame įraše – apie Bankoką.

Radau progą parašyti, tad papildau blogą paskutinį kartą Lietuvoje šiais metais. :) Rytoj anksti ~7 h išskrisiu į Kijevą, o iš ten į Bankoką. Skrydis truks virš 10 h ir gan varginantis atrodo.. Tailande praleisiu keturias dienas ir liepos 30-ąją turėčiau būti Singapūre, kur pradėsiu mokslo metus Nanyang Technological University.

Tikiu, kad įspūdžių bus labai daug ir gali būti sunkoka viską suvirškinti.. Šiuo metu esu nusiteikęs viską kuo detaliau aprašyti. Neskaitysite jūs - paskaitysiu aš senatvėje. ;] Atrodo, kad viską susitvarkiau ir neturėtų iškilti jokių sunkumų.. Wish me luck.. Kai tik turėsiu galimybę prisėsti bent valandai prie kompo, pažadu papildyti blogą. Jaudulys nemažas ir gaila, kad paskutinės dienos Lietuvje taip greitai prabėgo.. Motyvacijos ir ryžto dabar pas mane daug, bus matyti, kaip seksis.