Era - Don’t you forget

Sėdžiu dabar savo kambaryje, atsirenku daktus, tvarkausi. Viskas baigta - ryt ryte jau paliksiu univerą ir mažiausiai metus čia negrįšiu. Metai yra gana nemažas laiko tarpas - per tiek laiko daug kas gali pasikeisti: gali susirasti naujų draugų ir gali nutolti nuo esamų. Gi atstumas nuo žmonių ir mus supanti aplinka labai įtakoja mūsų gyvenimą..

Ką aš šiuo įrašu noriu pasakyti? Visų pirma, noriu pasidžiaugti, kad šie metai buvo tikrai nuostabūs ir nemažai ką pakeitė manyje. Kas man asmeniškai svarbiausia - įgavau gerokai daugiau pasitikėjimo savo jėgomis. Nežinau, kas taip pasakė, bet šiuo metu ta mintis atrodo labai teisinga: universiteto draugai yra geriausi draugai. Daug patirta su jais, daug pamatyta, daug bendrauta. Kai pažiūriu į kitus dabar, tai tik stebiuosi, kokia gera kompanija čia buvo ir kiek puikių žmonių! Ir dabar kiekvienas atsisveikinimas yra toks savotiškas, savaip paliekantis žymę - nežinau, kada dar tiek nuoširdumo mane sups. Didelis AČIŪ jiems visiems.